Fiktyvumas ir įsivaizdavimas: literatūrinės antropologijos perspektyvos

Fiktyvumas ir įsivaizdavimas
	Knygos leidimą parėmė Atviros Lietuvos fondas
	Pratarmė
	I.	Sufikcininimo veiksmai
	1.	Nežodinis fikcijos ir tikrovės pažinimas
	2.	Realumo, fiktyvumo ir įsivaizdavimo triada
	3.	Sufikcininimo veiksmų funkcinė diferenciacija: atranka, kombinavimas, demaskavimasis
	II.	Renesanso pastoralizmas kaip literatūrinio fikciškumo paradigma
	2.	Antikinės pastoralinės poezijos scenarijai
	2. Ekloga ir jos referencinė tikrovė
	3.	Du pastoralinio romano pasauliai
	4.	Literatūrinis fikciškumas kaip inscenizavimas, ek-stazė ir transformavimo procesas
	5.	Antropologinės implikacijos: Apie dubliavimą ir totalumą
	III.	Filosofiniame diskurse tematizuota fikcija
	1.	Įžanga: Anapus empirizmo
	2.	Fikcija kaip stabas: Francis Baconas ir kritika
	3.	Fikcija kaip kalbinis modalumas (Benthamas)
	4.	Fikcija kaip skaidrus postulatas:
	Hansas Vaihingeris ir neokantinis schematizmas
	5.	Fikcija kaip diferencialas:
	Nelsonas Goodmanas ir konstruktyvizmas
	6.	Pažinimo chameleonas: Keletas išvadų apie fikciją
	IV.	Įsivaizdavimas
	1. Istorinė pratarmė
	2. Vaizduotė kaip sugebėjimas (Coleridge)
	3. Vaizduotė kaip veiksmas (Sartre'as)
	4.	Radikalus įsivaizdavimas (Castoriadis)
	5.	Fiktyvumo ir įsivaizdavimo sąveika
	Ekskursas
	Becketto „Vaizduotę mirusią įsivaizduok" ir fantastinė literatūra
	V.	Teksto žaismas
	2. Žemėlapio ir teritorijos žaismas
	2. Mėgdžiojimo ir simbolizavimo pakreipimo žaidimas
	3.	Žaidimai tekste
	4.	Žaisti ir būti žaidžiamam
	VI.	Epilogas
	1. Mimezė ir performavimas
	2. Inscenizavimas kaip antropologinė kategorija
	Vertėjo pastabos
	Pavardžių rodyklė